- įnamis
- į́namis, į́namė dkt. Į́namiais, įnamiai̇̃s vadi̇̀no nepajė̃gusius elgetáuti senukùs.
.
.
POLLIO — I. POLLIO Grammaticus, inter Praeceptores M. Antonini Philosophi memoratur Iul. Capitolino in Vita huius, c. 2. Usus praeterea Grammaticis, Graecô, Alexandrô: quottidianis Latinis, Trosiô Aprô et Pollione, et Eutychiô proculô Siccensi. Ad quae… … Hofmann J. Lexicon universale
išnamis — ìšnamis, ė smob. (1) 1. kas iš namų neša: Nebūk ìšnamis, nepasakok visų nėkų svetimims apei numiškius Ggr. Nebūk ìšnamis, būk įnamis (nenešk iš namų, bet į namus, neleisk pinigų, nemėtyk turtų) Skdt. 2. buto įkūrėjas, namininkas: Gyvenimo… … Dictionary of the Lithuanian Language
ponybė — sf. (1), ponỹbė (2) 1. Lnkv poniškumas, didybė: Ponybė anos – negal susišnekėti Krš. Davė kurmonui abudu po ketvergę: ir anys ponybę pildo Ds. Tų ponỹbių dabar niekas iš žmonių nereikalauja Skr. Iš Plioterių ponybės Dusetose, be anų medžių,… … Dictionary of the Lithuanian Language
prigyventojas — prigyventojas, a smob. (1) kas prie kito gyvena, įnamis: Ar šiemet turit savo namuose prigyventojų? Pc. Ne sūnus, prigyventojas Slm. gyventojas; apgyventojas; prigyventojas … Dictionary of the Lithuanian Language
įnamys — įnamỹs, ė̃ smob. (3b) J, (3a) DŽ, į̃namis, ė (1) [K], Jrb, Š; M, žmogus, neturintis nuosavos pastogės ir gyvenantis pas svetimus, imbuvys, kampininkas, nuomininkas, gyventojas: Lietuviai, kaip ir kitos tarybinės tautos, nesame kokie įnamiai,… … Dictionary of the Lithuanian Language
įkiemis — įkiemis, ė Bendroji informacija Kirčiuotos formos:kiemis, kiemė Kirčiuotė: 1 Rūšis: naujadaras Kalbos dalis: daiktavardis Kilmė: lietuvių Ypatingasis požymis: pavienis Papildoma informacija: informaciją apie naujažodį pateikė Audrius Valotka… … Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas